E. Petrovas nusipirko tokį seną ir prabangų automobilį

I. lifo ir E. Petrovo —„parodymais”, nustatyti prabangaus automobilio išleidimo metus, jo išorę, markę. Bet jeigu detektyvui reikia surasti automobilį, tai mums — iš naujo jj sukonstruoti ir pagaminti, kad vėl galėtų vežioti keleivius.

Veikiančios „Antilopės gnu” reikėjo filmavimui. Nutarta ją sukurti. Sia proga man feko jdomus detektyvo konstruktoriaus vaidmuo.

Kokie gi duomenys man buvo pateikti? Cituoju juos (sutrumpintai) iš kny­gos ir pabraukiu tai, kas svarbu.

„… jis atsitiktinai nusipirko tokį seną ir prabangų automobilj, kad, jj pamatęs preky­vietėje, galėjai pagalvoti, jog likviduotas automobilių muziejus. Su mašina teko ilgai vargti… Remonto darbus vainikavo mašinos nudažymas žalia it driežas spalva. Mašinos veislė buvo nežinoma, bet Adamas Kazimirovičius tvirtino, kad tai „Loren-Ditrich”. Kaip jrodymą jis pritaisė prie mašinos ra­diatoriaus varinę lentelę su Loren-Ditrich gamyklos ženklu”.

Dar keletas paliudijimą. „Trisdešimt kilometrų „Antilopė” nuvažiavo per pusantros valandos…” „Tipendamas Panikovskis jsitvėrė j kėbulą; paskui pilvu užgulė bortą, isirito j mašiną, kaip plaukikas j valtj…” „Balaganovas paspaudė sirenos kriaušę, ir iš varinės dūdelės išsiveržė senoviniai, linksmi, staigiai nutrūkstą garsai: „Matčišas — puikus šokis…” „Antilopė”… nudūmė tolyn, supdamasi lyg laidotuvių vežimas…” ,,…Panikovskis nugara atsirėmė j automobilio ratą…” „Kozlevičius atidarė duslintuvą, ir mašina paleido mėlyną dūrną valktj…” „Jis pakeitė visą keturią ratą kameras ir protekto­rius…” ,,…Mašina trūktelėjo pirmyn, ir pro atsidariusias dureles iškrito Bala­ganovas”. „Blyškial šviesdama tibintais, pro užvažiuojarn4j4 namą vartus iš­važiavo „Antilopė”.

lr pabaigai: „Antilopės” neliko

lr pabaigai: „Antilopės” neliko. Ant kelio mėtėsi netvarkinga krūva nuo­laužą: stūmoklis, pagalvėlės, lingės. Variniai vamzdeliai blizgėjo mėnesie­noje. Sulūžęs kėbulas nulėkė j griovj… Grandinė, kaip gyvatė, įšliaužė j pra­vėžą…”

Džiaugiuos, kad techninio mašinos aprašymo štrichai labai tikslūs, nes mano užduotis palengvėja. Ir dar vienas, mano manymu, esminis štrichas. „Antilopė” nė karto nepavadinta automašina, tik automobiliu arba tiesiog mašina. Paseksime šiuo geru pavyzdžiu. Zodžio „automašina” tikras automo­bilistas niekada nevartoja, nors gyvojoje kalboje, net spaudoje, jis kai kada pasitaiko.

0 dabar — prie reikalo. Sujungsime štrichus j visumą ir jsivaizduosime mus dominantj automobilj.

Jeigu j ratą atsiremia nugara, vadinasi, jis didelis. Jeigu j kėbulą reikia ristis per bortą, vadinasi, nėra šonini4 durą. O pro kokias duris išvirto Bala­ganovas? Visi duomenys byloja, kad pro duris, esančias užpakalinėje kėbulo sienelėje. O kėbulai su tokiomis durimis, vadinamieji „tono” (prancūziškai fonneau — statinė), buvo paplitę šio amžiaus pradžioje. Užpakalinės sėdy­nės buvo ties ašimi; prie grindą jas fvirtino ant šarnyr4. Pasisukdamos jos atstodavo suveriamas duris. Kai kuri4 konstrukcij4 mašinose sukinėjosi ir ša­lia šoferio esanti sėdynė. Užtekdavo blogai uždaryti šias „duris”, ir keleivis su visa sėdyne išvažiuodavo iš kėbulo ir, netekęs pamato, iškrisdavo ant kelio.

Taigi, trumpa ratą bazė (atstumas tarp priekini4 ir užpakalini4 rat4 ašią), dideli ratai (tačiau jau su pneumatinėmis padangomis), kėbulas „tono” tipo.

šaltinis: Trisdešimties prabangių ir originalų automobilių kolekcija

Paslaugos: automobilių supirkimas šiauliuose

Trisdešimties prabangių ir originalų automobilių kolekcija

Vienoje prabangių automobilių skyriaus šalių demonstruojama trisdešimties originalų kolekcija, atspindinti dviračių istoriją, prasidedančią 1817 m. barono fon Draiso sukurtu dviračiu. 1865 metais dviratis jau turi pedalų pavarą. Vėlesniais laikais, kad dviračiu būtų galima važiuoti greičiau, padidinamas priekinis jo ratas. Ypač dideli priekini ratą turėjo 1875 m. pagamintas dviratis, bet jo ratas nebe medinis, o padarytas iš plieno vamzdžio. Vėliau pasirodė, kad toks didelis priekinis ratas „pavojingas”, ir jo atsisakyta. Sukonstravus užpakalinio rato pavarą su grandine pagaliau buvo sukurtas šiuolaikinio dviračio prototipas.

Atkreipia dėmesį ir du muziejaus motociklai „Megola” buvo 1922 metų technikos šedevras (variklis 5 cilindrų), o motociklu „Bohmerland” galėjo važiuoti trys žmonės (jo ilgis — 2 m 70 cm).

Kas eksponuojama?: nuo prabangaus automobilio iki geležinkelių

Miestų transporto skyriuje eksponuojama daug įvairių susisiekimo priemonių: tramvajai, troleibusai, miesto, priemiesčių ir požeminis geležinkelis, taksi ir kt. Beveik 60 stendų pasakoja miestų transporto raidos istoriją ir aiškina daug specialių klausimų: pavyzdžiui, individualaus ir visuomeninio transporto santykis, tarifų problema ir pan.

Pirmoji visuomeninio miestų transporto priemonė buvo neštuvai, kuriais, už atitinkamą atlyginimą jau XVIII a. pradžioje (Leipcige, pavyzdžiui, nuo 1703 aptarnaujami privilegijuoti asmenys. Praėjo dar beveik 200 metų, kol buvo sukurtas elektrinis tramvajus. Kadangi iki šiol tramvajai miestų visuomeniniame transporte užima svarbią vietą, jų pavyzdžiai yra šio skyriaus ekspozicijos centre. Seniausią išlikusi arklio tramvajų pagamino „Vokietijos tramvajų kompanijos” firma 1886 m. Drezdene. Sis mažas vieno arklio traukiamas tramvajus yra 6,10 m ilgio, jame telpa 28 žmonės. Eksponuojamas taip pat 1889 m. „Berlyno Didžiojo geležinkelio” vagonas. šis dviem arkliais kinkomas dviaukštis vagonas yra 7,80 m ilgio, turi 52 vietas.

Pasak Drezdeno muziejaus direktorės Christos Gartner, transporto muziejai dabar atlieka dvigubą darbą: pagrindinė jų veiklos sfera kolekcionavimas bei mokslo tiriamasis darbas, o šalutinė — švietimas ir propaganda.

Drezdeno transporto muziejus ir jame esantys prabangūs automobiliai

Drezdeno transporto muziejus gausiai lankomas: čia sutiksime įvairaus amžiaus lankytojų, pavienių, asmenų ir šeimų, ekskursijų, VDR ir užsieniečių. Didelį jo populiarumą iškalbingai liudija skaičiai: 1959 m. užregistruota 42 000 lankytojų, o 1981 ir 1982 — po 470 000.

Tarp daugybės naujų mašinų šiandien vis rečiau bepasirodantys senieji, prieš 40–50 metų pagaminti prabangūs automobiliai, dažniausiai Sukelia praeivių šypseną, Kai kurių automobilistų nuomone, tokiems prabangiems automobiliams iš viso ne vieta šiuolaikinio veržlaus transporto sraute.

Visiškai priešingai galvoja dabar pasaulyje daug kur susikūrusiai senovinių automobilių klubų nariai. Anot jų, kiekvienas automobilio modelis, kaip ir bet kuri kita mašina ar mechanizmas, — daugelio žmonių kūrybinio techninio darbo rezultatas, „technikos šedevras”, ir yra ne mažiau vertingas, kaip ir bet kuris garsus meno kūrinys, turi istorinę vertę.