Patyręs vairuotojas niekada negeria alkoholio prieš kelionę

Argumentas „man nieko neatsitiks” yra ne tik pagyrūniškas, bet ir lengvabūdiškas, artimas kvailumui.

Patyręs vairuotojas niekada negeria alkoholio prieš kelionę arba jos metu, niekados nepasiduoda jokiems įkalbinėjimams. Jis negeria alkoholinių gėrimų ne vien dėl to, kad tai draudžiama, bet visų pirma dėl to, kad žino pavojų, kuris kyla vairuojant automobilį neblaiviam.

Prieš kelionę ir vairuojant draudžiama vartoti ne tik alkoholinius gėrimus, bet ir kitas priemones, turinčias panašų poveikį, pavyzdžiui, morfiną, kokainą, eterį (narkotikus) ir kt.

Teisminio nagrinėjimo metu vairuotojai, kaltinami vairavę automobilį neblaivūs, beveik visada protestuoja ir pareiškia, kad iš tikrųjų išgėrė tik keletą taurelių, bet… dieną prieš nelaimę.

Tačiau jy kraujo analizės rezultatai visada rodo kitaip.

Todėl geriau iš viso nevartoti alkoholio!

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad išgerti paprasti milteliai galvos skausmui malšinti (turintys fenacetino) nedaro neigiamos įtakos gebėjimui vairuoti automobilį. Net, regis, atvirkščiai, vairuotojui neskaudės galvos ir jis geriau valdys automobilį.

Tačiau taip nėra. Be abejo, mažai kreipiama dėmesio į tai, jog vaistai gali neigiamai veikti vairuotojo sugebėjimus arba netgi visiškai jį diskvalifikuoti. Deja, vaistų įpakavimuose nerašomi tokio pobūdžio perspėjimai:

„Išgėrusiam vaistų negalima vairuoti automobilio… valandų!” Taip pat ne visi gydytojai perspėja savo pacientus apie neigiamą kai kurių vaistų poveikį vairuotojui ir nedraudžia vairuoti automobilio gydymo kurso metu.

Šiam klausimui skirtų negausių leidinių autoriai rašo, kad vairuoto-jai, vartodami vaistus, priklausomai nuo šių rūšies ir cheminės sudėties, gali jausti eilę psichinio ir netgi fiziologinio pobūdžio negalavimų, pavyzdžiui, padidėja jautrumas šviesai ir apakinimui, ypač vakare ir naktį; sumažėja regėjimo laukas; susilpnėja klausos jautrumas; greičiau pavargstama; sulėtėja reakcija; pablogėja gebėjimas tinkamai įvertinti eismo situaciją; sulėtėja judesių greitis, sumažėja gebėjimas įvertinti savo veiksmus ir atidumas; sutrinka pusiausvyra, ima svaigti galva, suima mieguistumas ir bevališkumas, atsiranda traukulių, pasunkinančių vairavimą; iškyla laikino sąmonės netekimo grėsmė ir kt.

Pažymėtina, kad šie neigiami reiškiniai sustiprėja, veikiant alkoholiui.

Jau nekalbant apie tai, kaip pavojinga vairuotojui vartoti tokius visiems žinomus narkotinius preparatus, kaip morfinas ir opiumas, neigiamą įtaką daro ir raminamieji, migdomieji bei nuskausminamieji vaistai (bromuralis, liuminalis, veronalis, adalinas ir kt.).

Regėjimą tikrinant panaudotas atropinas kliudo teisingai nustatyti atstumą, nors vairuotojas to ir nepastebi.

Pavojinga vairuoti automobilį Kaune, pavartojus tokius raminamuosius vaistus, kaip meprobamatas, kuris veikia žmogaus organizmą ilgiau negu 6 val., mažina atidumą, kelia nepagristą linksmumą bei gerą savijautą.

Dėl to dažnai kyla rizikingos eismo situacijos.

Elenijus sumažina aktyvumą, sukelia abejingumą, vairuojant automobilį. Jo išgėręs, vairuotojas sulėtintai ir klaidingai reaguoja į susidariusią pavojingą eismo situaciją.

Preparatai, vartojami nuo hipertoninės ligos, pavyzdžiui, serpazilas, rezerpinas ir kiti, veikia raminančiai, bet sumažina vairuotojo gebėjimą valdyti automobilį. Reikia ypač vengti vartoti tokį preparatą, kaip skopolaminas.

Labai pavojingas vairuotojams preparatas yra insulinas (sergant cukralige). Nedidelis jo dozės viršijimas gali sukelti staigų vairuotojo būklės pasikeitimą, rankų drebėjimą, mieguistumą ir netgi netikėtą užsnūdimą. Kita vertus, pavėlavus išvirkšti į organizmą insulino, galima staigiai prarasti sąmonę. Tai kartais baigiasi tragedija.

Ar galima kaip nors kompensuoti žmogaus regėjimo trūkumą?