Ženklai, draudžiantys stovėti arba sustoti

Ženklai, draudžiantys stovėti arba sustoti, negalioja visuomeninio transporto priemonėms arba autobusams, sustojantiems tam tikrose vietose.

Nurodyti ženklai kitaip galioja kelyje su vienos krypties eismu. Čia ženklas galioj a tik toje kelio pusėje, kurioje jis stovi. Jeigu kitoje pusėje tokio ženklo nėra, vairuotojas gali ten pastatyti savo automobilį.

Nėra prasmės nagrinėti visų draudžiančiųjų ženklų, nes jų reikšmė suprantama iš simbolių. Tik įsidėmėtina, kad ženklas su lengvojo automobilio vaizdu galioja visiems automobiliams, taigi ir sunkvežimiams, autobusams, vilkikams, motociklams su priekaba (išskyrus dviračius ir kitus motociklus). Ženklas su motociklo atvaizdu galioja tik motociklams be priekabos.

Kai kurie nukreipiantieji ženklai galioja ilgame kelio ruože arba tam tikroje teritorijoje. Pavyzdžiui, greičio ribojimo ženklas, stovintis po ženklu „pagrindinis kelias, einantis šios šalies teritorija”, arba tarptautinis kelias (raudona arba žalia lentelė su dviženkliu to kelio numeriu), galioja visame ruože arba tuo numeriu pažymėtame kelyje iki ribojimą panaikinančio arba leidžiančio kitokį greitį ženklo.

Draudžiantysis ženklas, stovintis po pavadinimų rodykle (prie įvažiavimo į miestą arba gyvenvietę) galioja, jo nepakartojant, visoje to miesto arba gyvenvietės administracinėje teritorijoje. Dažniausiai tokiu būdu pranešami draudimai, liečiantys greičio viršijimą arba garsinius signalus.

Yra draudžiantysis ženklas, kurio forma baltos spalvos skritulys su raudonu apvadu. Jis reiškia, kad įvažiuoti draudžiama visų rūšių transporto priemonėms. Vairuotojas negali važiuoti toliau, negu tas ženklas, netgi ketindamas už jo sustoti arba pasukti. Jeigu įvažiuoti į eismui uždraustą gatvę būtų leidžiama, stovėtų ne draudžiantysis ženklas, o nurodantysis, kuris informuotu, kad įvažiuojama į gatvę, toliau neturinčią išvažiavimo (aklavietė).

Yra ir kitas ženklas, draudžiantis įvažiuoti į kelią su vienos krypties eismu. Tai raudonos spalvos skritulys su balta horizontalia juosta. Koks gi skirtumas tarp šių abiejų ženklų, draudžiančių įvažiuoti? Iš už ženklo, kuriuo eismas draudžiamas (baltas su raudonu apvadu), jokia transporto priemonė negali išlįsti ir vairuotojas gali drąsiai braukti pro šalį. Kai stovi ženklas su balta horizontalia juosta, iš tokios gatvės gali išvažiuoti kokia nors transporto priemonė ir į tai visada būtina atsižvelgti.

Ypač didelis dėmesys kreiptinas į ženklus, draudžiančius sukti dešinę arba į kairę prieš sankryžą. Šį ženklą vairuotojas turi laiku pastebėti. Priešingu atveju jis atsidurs keblioje padėtyje, kai, pasiruošęs sukti, pamatys ženklą, draudžianti tai padaryti.

Priminsime, kad ženklas, draudžiantis sukti j kairę, taip pat neleidžia apsisukti artimiausioje sankryžoje. Ženklas, draudžiantis apsisukti, draudžia šį manevrą ne tik artimiausioje sankryžoje, bet ir kelio ruože tarp ženklo ir sankryžos.

PNEUMATINĖS PADANGOS ATSIRADIMO ISTORIJA

Pirmasis automobilių maratonas Pekinas – Paryžius

Parodęs daug teigiamų savybių lenktynėse, per kurias tekdavo nuvažiuoti ne vieną šimtą kilometrų, išsikovojęs pagarbą ir neblėstantį susidomėjimą, automobilis netrunka pajusti populiarumo „naštą”— smalsiems jo gerbėjams knieti pažinti šios transporto priemonės galimybių ribas, visokeriopai ją išbandyti. Vienas iš labiausiai tam tinkamų būdų — rali (iš anglų k. rally), t. y. kompleksinės sportinės varžybos pagal nustatytą judėjimo režimą: pastoviu greičiu pagal pastovų grafiką ir pan. Paprastai tokios daugiadienės automobilistų lenktynės tampa tikrais maratonais, nes nuvažiuojama keliolika arba keliasdešimt tūkstančių kilometrų.

Pirmąjį automobilių maratoną Pekinas—Paryžius (16 tūkst. kilometrų) 1907 m. ėmėsi organizuoti prancūzų sostinės savaitraštis „Le maten”.

Sumanymas surengti pirmąjį automobilių maratoną iš karto susidūrė su daugybe netikėčiausių sunkumų. Pavyzdžiui, organizatoriams ilgai reikėjo įtikinėti Kinijos valdžią duoti leidimą pervažiuoti kai kurias provincijas: kinai niekaip negalėjo suprasti, kam europiečiams prireikė leistis tokią tolimą ir sunkią kelionę. (Kai kurių provincijų valdininkai buvo net įsitikinę, kad varžybų dalyviai — europiečių šnipai). Be to, maratono dalyvius reikėjo aprūpinti degalais, kad jų užtektų visai trasai. Teko samdytis kupranugarių vilkstines ir mulus benzinui gabenti iš anksto numatytus trasos punktus. Maratono trasa vingiavo Mongolijos aukštumų kalnagūbriais, Transsibiro geležinkeliu arba arti jo (traukinių tada važinėjo nedaug, todėl jų keliu galėjo naudotis ir automobiliai), Rusijos lygumomis ir Vakarų Europos keliais.

Didžiosiose amžiaus varžybose pareiškė norą dalyvauti 25 ekipažai, tačiau dėl didelio 2000 frankų starto mokesčio, kuris ne visiems buvo pagal kišenę, galų gale liko penki dalyviai — keturi prancūzų ir vienas italų ekipažas. Kol buvo atliekami paruošiamieji darbai (vežiojami degalai, sprendžiami diplomatiniai klausimai), varžybų dalyviai ir jų automobiliai išplaukė laivu į Šanchajų, o iš ten traukiniu buvo atgabenti Pekiną.

Superkame automobilius Šiauliuose tokius kaip: Audi, Volkswagen, BMW, Renault, Peugeot, Mercedes Benz, Opel.

Kelias, išvedęs šių sunkių lenktynių dalyvius iš Pekino, iš pradžių buvo neblogas. Sunkumai prasidėjo pasiekus Mongolijos aukštumų kalnagūbrius, kuriais reikėjo nuvažiuoti 1300 kilometrų. Stačiose įkalnėse automobilius teko stumte stumti, o leidžiantis — važiuoti be stabdžių, nes tuo metu jie buvo dar netobuli (greitai perkaisdavo). Kartais tekdavo pasinaudoti kalniečių pagalba ir leistis virvėmis. Be to, kelyje nuolatos pasitaikydavo ir kitokių — akmenų, uolų, nuolaužų, medžių šaknų ir supuvusių lapų sąnašų.

Pirmoji pagalba atsitikus avarijai – kova su laiku

Vairuotojas – automobilių supirkimo priežastis

Minsko automobilių gamyklos pradžia

Kaimyninės Baltarusijos gamyklos dabar gamina trijų skirtingų markių (MAZ, BelAZ, MoAZ) didžia krūvius automobilius: daugiau nei 30 modelių ir modifikacijų sunkvežimius, savivarčius, balninius automobilių vilkikus, miškovežius, kurių keliamoji galia nuo 8 iki 120 tonų. 1975 metais Baltarusijos TSR buvo įkurtas didžia krūvių sunkvežimių gamybos susivienijimas „Belavto AZ”. Jį sudaro 16 automobilių pramonės gamyklų, penki mokslinio tyrimo ir projektavimo institutai.

1944 metais Minsko pietryčių pakraštyje buvusių remonto dirbtuvių vietoje pradėta statyti automobilių gamykla. Darbo sąlygos tada buvo nepaprastai sunkios: Minskas — vien griuvėsiai, trūko darbininkų, kvalifikuotų ir techninių darbuotojų nebuvo gyvenamųjų namų, valgyklų, miesto transporto. Pirmieji automobilių gamyklos statybininkai buvo demobilizuoti kariai, partizanai.

Minsko automobilių gamyklą statyti padėjo visa tarybinė šalis. Iš visų jos kampelių statybą vyko ešelonai su statybinėmis medžiagomis ir įrengimais. Iš Maskvos, Gorkio, Jaroslavlio ir kitų automobilių gamyklų atvyko prityrę specialistai.

1947 m. lapkričio 7 d., švenčiant 30-ąsias Didžiojo Spalio metines, pirmieji penki automobiliai savivarčiai MAZ-205 važiavo šventinėje minskiečių demonstracijos kolonoje. Tarybų Baltarusijos automobilių pramonės galią tarsi simbolizavo ant automobilio kapoto galingas stumbras, vėliau tapęs gamyklos emblema. 1947-1950 metais Minske buvo pagaminti 3825 savivarčiai.

Gamyklos konstruktoriai ir technologai kūrė naujas automobilių modifikacijas. 1951 m. buvo pradėti gaminti sunkvežimiai MAZ-200 su bortiniu kėbulu. Tokie automobiliai tuoj po karo buvo gaminami Jaroslavlio automobilių gamykloje ir vadinosi JAZ¬200.

1951-1958 metais gaminami ir 25 tonų keliamosios galios karjeriniai automobiliai savivarčiai MAZ¬ 525. Vėliau šių didelių savivarčių gamyba buvo perkelta naujai pastatytą Baltarusijos automobilių gamyklą Žodino mieste. Taigi Minsko automobilių gamykloje, be didelėm serijom išleidžiamų sunkvežimių MAZ-200, pirmą kartą mūsų šalyje buvo pradėti gaminti padidinto pravažumo ypač didelės keliamosios galios savivarčiai. Šie baltarusių savivarčiai buvo ypač reikalingi stambiausių šalies hidroelektrinių statybai, taip pat kalnų karjeruose kasant rūdą ,atviru būdu.

1951-1955 metais automobilių MAZ-200 gamyba nuolat didėjo, gerėjo ir jų kokybė. Nuo 1956 metų buvo pradėti serijiniu būdu gaminti automobiliai miškovežiai MAZ-501 su abiem varančiaisiais tiltais, o po metų — padidinto pravažumo sunkvežimiai MAZ-502 su bortine platforma.

Per septynmeti (1959-1965 m.) ši gamykla dar sparčiau vystėsi. Imta projektuoti naujo modelio sunkvežimius MAZ-500 ir ruošiamasi juos gaminti. Šių sunkvežimių komponavimas naujas — vairuotojo kabina įrengiama virš variklio.

Naujieji automobiliai MAZ-500 pasižymėjo daugeliu privalumų: turėjo didesnę keliamąją galią negu MAZ-200, bazė gerokai trumpesnė, jie manevringesni, geriau matėsi kelias. MAZ-500 turėjo elastingą važiuoklę su hidrauliniais teleskopiniais amortizatoriais priekiniame tilte, o vairo mechanizmas hidrostiprintuvą. Erdvi trijų vietų kabina su reguliuojama sėdyne bei speciali vieta miegui teikia daug patogumų vairuotojui. Šildymo ir ventiliacijos sistemos puikiai apšildo ir vėdina MAZ-500 kabiną.

Pagal automobilį MAZ-500 sukurtos modifikacijos: savivartis MAZ-503 ir balninis vilkikas MAZ-504, skirtas vežti puspriekabes iki 20 tonų. Naujo modelio sunkvežimiai MAZ-500 buvo pradėti serijiniu būdu gaminti 1965 metais, o nuo 1966 metų pradžios gamykla gamino tik šiuos sunkvežimius.

REGĖJIMO NAKTĮ FIZIOLOGIJA

VARIKLIO IR VARANČIŲ RATŲ KOMPONUOTĖS